- žvingu
- 1 žviñgu interj. Slnt, Krš kartojant ar su kitokios šaknies ištiktuku nusakomas žvangėjimas: Kalavijas iš gembės žvingu žvangu pasileidęs ir visoms panoms sprandus nukapojęs S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žvingu — 1 žviñgu interj. kartojant ar su kitu ištiktuku nusakomas žvengimas: Tas žirgelis žviñgu žviñgu Gž. Žvingu bildu šimeliukas, atjo[ja] jaunas bajorukas LTR(Trg). Tas žirgelis žvingu žvangu, tas jautelis didžiaragis LLDI452(Grnk) … Dictionary of the Lithuanian Language
žvinguoti — žvinguoti, uoja, ãvo žr. žvingauti 1: Žirgelis žvinguoja žalioj pievelėj, žiedelis blizguoja baltoj rankelėj LTR(Slk). Žvinguoja žirgelis in pūdymelio, rūdyja žiedelis in rūdymelio (d.) Tvr. O jo žirgai juodbėrėliai stainioje žvinguoja (d.) Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
žvingulis — žvingùlis sm. (2), žvingulỹs (3b) Brž, Glv arklys: Jūsų žvingulỹs išsižarnojo Šr. ^ Sužvingo žvingulis ant aukšto kalno sidabrine galva, kanapine uodega (varpas) LMD(Kp), LTI300 … Dictionary of the Lithuanian Language
žvingutis — žvingùtis sm. (2) Vrt; Šmk, Všt, An žr. žvingulis: ^ Sužvingo žvingutis ant aukšto kalno su cidabro galva, su kanapių uodega (varpas) Ar … Dictionary of the Lithuanian Language
žvingūnas — žvingū̃nas sm. (2) kas žvengia: Pirkosi puikų žvingūną rš … Dictionary of the Lithuanian Language